Du energingi DARIRDAR šeimos berniukai jau išbandė beveik visas įmanomas judėjimo priemones! Šiandien dalinuosi savo patirtimi ir įžvalgomis, kad jums būtų lengviau išsirinkti.
Pamenu, kai Adomas buvo vos dvejų, o Lukas – keturių, mūsų garažas jau priminė mažą transporto muziejų. Sūnūs jau išbandę įvairias transporto priemone, tad šiandien noriu pasidalinti, ką išmokau per šiuos metus rinkdama jiems judėjimo priemones – nuo pirmojo triratuko iki šių dienų dviračio.
Nuo ko pradėti renkantis transporto priemonę vaikui: amžiaus gidas
Dažnai mamos klausia, nuo ko pradėti ir kada. Štai ką patyriau su savo berniukais:
1-2 metai: pirmieji žingsniai su transporto priemone
Kai mano mažieji dar tik mokėsi tvirtai vaikščioti, pradėjome nuo paprasčiausių stumiamų transporto priemonių su ratukais. Lukas turėjo raudoną mašinytę, ant kurios galėjo užlipti ir atsispirdamas kojomis važiuoti arba aš pastumdavau su specialia rankena. Tai buvo puikus pirmas žingsnis prieš rimtesnes transporto priemones.
Nesistebėkite, jei iš pradžių vaikas tik vaikšto šalia stumiamo žaislo ir nenori ant jo sėstis. Adomas ilgai nenorėjo sėdėti ant savo pirmojo automobilio, bet vieną dieną tiesiog užlipo ir nuo tada nebenorėjo lipti!
2-3 metai: triratukai – savarankiškumo pradžia
Kai berniukai jau tvirtai vaikščiojo, atėjo metas pirmajam tikram „transportui" – triratukui. Abu mano vaikai pradėjo nuo triratukų su tėvų rankena. Džiaugiuosi dėl šio išradimo!
Triratukai yra nuostabūs, nes:
- Vaikas jaučiasi savarankiškas, nors vis dar galite kontroliuoti judėjimą.
- Lavina kojų raumenis ir koordinaciją.
- Mokomasi suprasti, kaip vairuoti – sukti, stabdyti.
Ieškokite triratuko su reguliuojama tėvų rankena, kurią galima nuimti kai vaikas pasiruošęs važiuoti pats. Mūsų turėjo net saugos diržus ir krepšelį žaislams – Adomas veždavo savo mėgstamiausią kiškutį visur!
3-4 metai: balansiniai dviratukai – revoliucija mūsų šeimoje
Didžiausias atradimas mūsų šeimoje buvo balansinis dviratis! Nupirkome Lukui, kai jam buvo 3,5 metų, ir tai buvo GERIAUSIAS pirkinys. Vos po mėnesio važinėjimo balansiniu dviratuku, jis persėdo ant tikro dviračio BE papildomų ratukų! Anksčiau tikėjau, kad papildomi ratukai yra būtini, bet dabar rekomenduoju visiems pažįstamiems pradėti kelionę nuo balansinio dviračio.
Kodėl balansiniai dviratukai tokie veiksmingi:
- Vaikas instinktyviai išmoksta išlaikyti pusiausvyrą.
- Nėra pedalų, todėl visas dėmesys krypsta į balansavimą.
- Kojomis vis dar liečiama žemė, kas suteikia saugumo jausmą.
- Mokymasis važiuoti tikru dviračiu vėliau yra DAUG greitesnis.
Lukui prireikė vos mėnesio, kad nuo balansinio dviratuko pereitų prie tikro dviračio be pagalbinių ratukų. Adomui, kuris pradėjo važinėti balansiniu dviratuku būdamas 2,5 metų, prireikė apie 3 mėnesių. Bet abiem atvejais – jokių papildomų ratukų ir jokių traumų mokantis! Žinoma dar ilgą laiką berniukai pasičiupdavo balansinius dviratukus ir mielai su jais važiavo.
4-6 metai: paspirtukai ir pirmieji tikri dviračiai
Kai Lukui buvo 4-eri, jam nupirkome pirmąjį paspirtuką. Maniau, kad tai bus tik trumpalaikis žaislas, bet klydau – juo važinėja jau penktus metus! Paspirtukas tapo mūsų geriausiu draugu keliaujant – jis telpa bagažinėje, galima pasiimti į parką ar net į prekybos centrą.
Paspirtukų privalumai:
- Kompaktiški ir lengvi – gali nešiotis pats vaikas.
- Puikiai lavina pusiausvyrą ir koordinaciją.
- Patogūs mieste – galima lengvai užvažiuoti ant šaligatvio, apsisukti siaurose vietose.
Pradžioje rinkitės paspirtuką su 3 ratukais – du priekyje, vienas gale. Mano Adomas buvo gana nedrąsus, ir trijų ratukų konstrukcija suteikė jam pasitikėjimo. Po pusmečio jau prašė „tikro" dviejų ratukų paspirtuko.
Pirmą tikrą dviratį Lukui nupirkome, kai jam buvo 5-eri. Kadangi jis jau mokėjo balansavimo iš balansinio dviratuko, pedalais važiuoti išmoko per vieną dieną! Štai kodėl taip rekomenduoju balansinius dviratukus prieš tikrus.
6+ metai: laikas eksperimentams!
Kai vaikai jau gerai įvaldę pagrindinius įgūdžius, galima eksperimentuoti. Mūsų atveju:
- Lukas (9 m.) dabar turi 26“ ratų dviratį ir mielai važiuoja pasivažinėti kieme ar parke.
- Adomas (7 m.) pamišęs dėl riedučių – pradėjome nuo reguliuojamų, kuriuos galima didinti pagal kojos dydį.
Šiame etape leiskite vaikui pačiam pasirinkti, kas jam patinka. Tuomet vaikai mielai renkasi laisvalaikį lauke su mėgstama transporto priemone.
Ką pastebėjau: judėjimo priemonių nauda
Per šiuos metus pastebėjau, kaip judėjimo priemonės davė daug daugiau nei tik pramogą:
- Fizinė sveikata: abu berniukai turi puikiai išvystytus kojų raumenis ir ištvermę. Dviračių žygyje esame įveikę daugiau nei 30 kilometrų įvairiu paviršiumi, nuo asfalto iki žvyro ir smėlio.
- Pasitikėjimas savimi: kiekvieną kartą įveikus naują iššūkį (pvz., pirmąkart nuvažiavus nuo kalniuko paspirtuku), matau, kaip auga jų pasitikėjimas savimi.
- Erdvinis mąstymas: pastebėjau, kad berniukai intuityviai supranta atstumus, greitį, kampus – tai padeda ir matematikoje!
- Rizikos vertinimas: jie išmoko įvertinti, koks kalnelis jau per status, kokiu greičiu saugu važiuoti posūkyje. Šis įgūdis perkeliamas ir į kitas gyvenimo sritis.
- Atsakomybė: dviračių ir kitų priemonių priežiūra išmokė juos rūpintis savo daiktais – Lukas jau pats pripučia padangas ir pasiruošia kelionei!
Mano TOP patarimai renkantis judėjimo priemones
Po visų šių metų patirties, štai mano patarimai kitoms mamoms:
1. Nepraleiskite balansinio dviratuko etapo
Jei planuojate, kad vaikas važinės dviračiu, balansinis – būtinas! Net jei jūsų vaikas jau turi dviratį su pagalbiniais ratukais, vis tiek verta pabandyti balansinį dviratuką. Lukui pagalbiniai ratukai tik trukdė išmokti tikro balansavimo.
2. Investuokite į kokybę
Pačios pigiausios judėjimo priemonės dažnai greitai lūžta ir gali būti net pavojingos. Geriau nupirkti naudotą, bet kokybišką modelį, nei naują, bet abejotinos kokybės. Žinoma nepamirškite, kad ne visada kokybė lygu kaina. Yra begalė ne visiems girdėtų ar žinomų, bet puikių gamintojų, kurie siūlo kokybiškas transporto priemones už prieinamą kainą. Tad atraskite balansą ir pasirinkite jums tinkamą variantą.
Mes pasirinkome GIMME paspirtuką, kuris jau tarnauja trečius metus ir dar pereis Luko pusbroliui!
3. Pritaikykite pagal vaiko charakterį
Mano berniukai – skirtingi:
- Lukas nuo mažens drąsus ir ryžtingas – jam tiko greitas perėjimas prie sudėtingesnių priemonių.
- Adomas atsargesnis – jam reikėjo daugiau laiko ir pasitikėjimo suteikiančių priemonių (trijų ratukų paspirtuko, žemesnio dviratuko).
4. Nepamiškite saugumo priemonių
Šalmą mes naudojame VISADA! Be jokių išimčių. Taip pat:
- Pradedantiems važiuoti riedučiais būtinos kelių, alkūnių ir riešų apsaugos.
- BMX entuziastams rekomenduoju pilnas apsaugas, įskaitant riešų.
- Atšvaitai ir žibintai – būtini, net jei važiuojate tik dieną.
5. Leiskite rinktis spalvą/dizainą
Kai vaikas pats išsirenka spalvą ar dizainą, jis labiau vertina daiktą ir noriai juo naudojasi. Lukas visada renkasi viską mėlynos spalvos, nes ji mėgstamiausia.
Ką turime dabar?
Šiuo metu mūsų "transporto parką" sudaro:
- Du dviračiai, tinkami vaikų ūgiui.
- Du paspirtukai (dviejų ratukų).
- Dveji riedučiai.
- Dvi mažesnės riedlentės ir viena didesnė (nors kol kas važiuoti sekasi sunkiai).
- Mašinytes, balansinį dviratį ir mažiausius dviratukus jau atidavėme pusbroliams.
Pastebėjau, kad kuo daugiau skirtingų judėjimo priemonių vaikai išbando, tuo lengviau jiems prisitaikyti prie naujų. Adomo perėjimas nuo paspirtuko prie riedučių buvo stebėtinai greitas, nes jau turėjo išvystytą pusiausvyros pojūtį.
Mano patirtis rodo, kad investicija į vaikų judėjimo priemones yra viena geriausių, kokią galite padaryti. Tai ne tik fizinio aktyvumo skatinimas, bet ir savarankiškumo, pasitikėjimo savimi bei atsakomybės ugdymas.
O svarbiausia – matau, kaip mano berniukai džiaugiasi kiekviena minute lauke su savo dviračiais ar paspirtukais, ir kaip jie auga sveiki, stiprūs ir pasitikintys savimi. Ar gali būti geresnis atlygis už pastangas rasti jiems tinkamas judėjimo priemones?
DARIRDAR šeimos dviejų nenustygstančių berniukų mama Aistė linki atrasti jūsų vaikų mėgstamiausias judėjimo priemones ir judėjimo džiaugsmą!
Palikti komentarą